Vėdinimas ir energijos taupymas
Skandinavijoje jau 1970-ųjų metų energetinė krizė padėjo suvokti, kokie riboti yra mūsų planetos resursai. Buvo pradėta įvairiais būdais riboti energijos suvartojimą ir taupyti energijos išteklius. Daugelis sutiks, kad tai – teisingas sprendimas. Tačiau iškilo ir naujų problemų. Greta daugelio kitų priemonių, pastatų visokeriopas izoliavimas pasiekė tokį laipsnį, kad natūrali oro cirkuliacija per pastatų langus, duris ir sienas buvo tiesiog sustabdyta. Deja, vėdinimo sistemų tuo pat metu niekas netobulino, todėl bendras patalpų mikroklimatas žymiai pablogėjo, atitinkamai neigiamai paveikdamas ir daugelio žmonių sveikatą. Gryno oro trūkumas ir drėgmė patalpose šiuo metu tapo pirmaeiliais spręstinais klausimais tiek naujai statomuose, tiek senuose namuose.
Kita problema, kad tuo metu, fanatiškai taupant energiją, buvo nepamatuotai atsisakyta labai reikalingų, nors ir ne tiek jau mažai energijos suvartojančių dalykų. Šiandien mes taip pat pasisakome už energijos taupymą, bet turime atskirti, kas yra būtinai reikalinga, o kas – ne.
Geras vėdinimas yra būtinai reikalingas.
Protingai suprojektuota vėdinimo sistema paprastai nėra ypatingai imli energijai. Priešingai – gera mechaninė vėdinimo sistema, nepaisant jos suvartojamos elektros energijos, mažina bendras energijos sąnaudas, palyginus su natūralios traukos sistemomis. Ir tobulėjant technologijoms, atsiradus naujos kartos taupiems elektros varikliams, mechaninių vėdinimo sistemų elektros energijos sąnaudos mažėja, o jų efektyvumas auga.
Sąnaudų atsiperkamumo rodiklis
Šiandien mes jau išmokome žiūrėti tolyn, siekdami investuoti savo lėšas kuo naudingiau. Anksčiau daug kas vertindavo tik pirminę produkto kainą, pasirinkdami patį pigiausią variantą. Dabar pasirinkimo motyvai yra gerokai rimtesni ir dažniau realiai pasiteisina. Mes žiūrime į gaminio kainą kaip į daugelio faktorių visumą, įvertindami visas būsimas jo tarnavimo laikotarpio sąnaudas, t.y. įsigijimo kainą, eksploatavimo ir techninės priežiūros sąnaudas, galimas demontavimo išlaidas, garantinius įsipareigojimus, įmonės patikimumą ir t.t. Kitaip sakant, mums svarbūs yra sąnaudų atsiperkamumo rodiklis.
Atlikus atsiperkamumo rodiklio paskaičiavimus, tampa akivaizdu, kad paprastai tam tikro produkto įsigijimo kaina sudaro tik nedidelę visų sąnaudų dalį, dažnai tik apie 10%. Likusieji 90% tenka gaminio eksploatavimui ir techninei priežiūrai.
Išlaidos šildymui ir vėdinimui sudaro palyginti nemažą bendrų pastato eksploatavimo išlaidų dalį. Norint jas sumažinti, reikia įrengti kuo efektyvesnę vėdinimo sistemą su šilumos atgavimo funkcija ir galimybe reguliuoti oro srautus priklausomai nuo poreikio. Tai įgalins taupyti energiją ir atitinkamai sumažins bendras eksploatavimo išlaidas. Didesnės investicijos pradžioje, įsigijus brangesnius įrengimus, pagamintus patikimų gamintojų, turinčių ilgalaikę patirtį, dažniausiai atsiperka labai greitai, kadangi iš karto ir žymiai sumažėja sąskaitos už elektros energiją. Dar vienas tokio sprendimo privalumas – jo ekologiškumas, t.y. kuo mažiau suvartojama energijos, tuo švaresnė mus supanti aplinka.
Energijos nuostoliai natūralios traukos sąlygomis
Vėdinimo sistemose, kurios veikia natūralios traukos pagrindu, šiltas panaudotas oras natūraliai, veikiamas tik gamtos jėgų, išstumiamas laukan pritekančio į jo vietą šviežio oro srauto. Šiuo atveju nenaudojami jokie papildomi energijos šaltiniai. Bet, nežiūrint to, natūralios traukos vedinimo sistema dažnai tampa pagrindinė didelių energijos sąnaudų priežastimi. Taip yra todėl, kad kartu su panaudotu oro iš pastato išeina ir šiluma. Vietoj to, kad šildytume pastatą, jūs šildote lauko orą.
Tinkamiausios vėdinimo sistemos Lietuvos klimatui
Kaip jau buvo minėta anksčiau, labiausiai energiją taupo mechaninės vėdinimo sistemos, o tiksliau – mechaninės oro ištraukimo ir tiekimo sistemos su šilumos atgavimo funkcija, paprastai vadinamos rekuperacinės vėdinimo sistemos. Tokiose sistemose panaudoto, ištraukiamo oro šiluma yra suvartojama pritekančio oro sušildymui. Čia svarbu, kad į patalpas oro patektų būtent tiek, kiek jo reikia, tai yra, nei daugiau, nei mažiau. Todėl tiksliam ir ekonomiškam sistemos funkcionavimui būtina, kad oro kiekius būtų galima reguliuoti, priklausomai nuo poreikio.
Taip pat negalime pamiršti, kokio tipo rekuperacinės sistemos yra tinkamos naudoti mūsų klimatinėje zonoje.
Labiausiai paplitę yra dviejų tipų rekuperatoriai – plokšteliniai (taip pat ir priešpriešinių srautų) ir rotaciniai.
Plokšteliniai rekuperatoriai
Šiuo metu Lietuvoje populiarėja rekuperacinės vėdinimo sistemos su priešpriešinių srautų šilumokaičiais. Nors šios sistemos yra giriamos dėl didelio šilumos gražinimo savybių, tačiau, realiai, mūsų klimatui plokšteliniai ir priešpriešinių srautų rekuperatoriai yra netinkami, kadangi jie yra neveiksmingi būtent tuo metu, kai yra labiausiai reikalingi, t.y. žiemą, kai lauke yra minusinės temperatūros. Tuomet plokšteliniai ir priešpriešinių srautų šilumokaičiai, dėl temperatūrų ir drėgmės skirtumų, pasidengia ledu ir yra stabdomas šviežio oro tiekimas. Arba, prieš pradedant susidaryti ledui, tiekimo oro kiekis į patalpas yra mažinamas nemažinant šalinamo oro kiekio ir tuomet į patalpas šaltas, nefiltruotas ir nešvarus oras patenka pro namo nesandarumus tiesiai iš lauko. Ir šį šaltą orą namo šildymo sistema turi papildomai sušildyti iki nustatytos temperatūros. Trumpai tariant, prarandamas vėdinimo sistemos efektyvumas. Kitas būdas išvengti, kad plokšteliniai ir priešpriešinių srautų šilumokaičiai nepasidengtų ledu, prieš šilumokaitį būna įrengiamas papildomas elektrinis šildytuvas, kuris lauke esant minusinėms temperatūroms, būna įjungiamas, kad pašildyti lauko orą iki 0C, taip išvengiant ledo susidarymo, bet tuo atveju prarandamas energijos taupymo motyvas, dėl kurio ir būna įrengiama rekuperacinė vėdinimo sistema.
Rotaciniai rekuperatoriai
Naudojant rekuperacinę vėdinimo sistemą su rotaciniu šilumokaičiu apledėjimo problemos nelieka – eksplotuojant normaliomis oro sąlygomis Lietuvoje rotacinis šilumokaitis neužšąla, esant lauke net ir labai žemoms temperatūroms, tarkime -30C. Be to, rotacinių šilumokaičių yra didesnis naudingumo koeficientas ir geresnės šalčio grąžinimo charakteristikos, o tai yra aktualu vasarą, kai namuose veikia oro kondicionavimo sistemos.
Vienintelis rotacinių šilumokaičių minusas, tai nedidelis ištraukiamo oro ir šviežio oro srautų pasimaišymas, kuris, patyrusių gamintojų įrenginiuose gali siekti tik kelis procentus, kas visiškai neturi įtakos oro kokybei jūsų namuose. Juolab, kad žmonėms vaikštant iš vieno kambario į kitą, ar iš vonios kambario, tualeto į gyvenamąją erdvę ir darinėjant duris oro pasimaišymas gaunasi didesnis.
Montavimas
Renovuojant daugiabučius namus, geriausias spendimas užtikrinti efektyvų, taupų ir patogų vėdinimą būste, yra įsirengti rekuperacinę vėdinimo sistemą su rotaciniu šilumokaičiu ir su integruotu virtuviniu gaubtu. Kokie vedinimo įrengimai montuojami virtuvėje ant sienos virš viryklė (žiūr. Pav. Nr. 1 ir nr.2).
Mūsų ilgametis partneris Norvegijos įmonė FLEXIT AS specializuojasi namų vėdinimo srityje. Būtent FLEXIT laikoma rekuperacinės vėdinimo įrangos gamybos pradininke Europoje, nes ji – pirmoji pagamino ir išbandė rekuperacinę sistemą su rotaciniu šilumokaičiu. Ilgametė rekuperatorių gamybos patirtis leidžia suderinti pažangiausias šiuolaikines inžinierines technologijas su unikaliu, patentuotu dizainu, užtikrinti geriausias technines įrangos savybes ir ekonomiškas vartojimo sąnaudas, pasiūlyti vartotojui puikų kokybės ir kainos santykį. Produktai pritaikyti darbui be paliovos, ištisus metus, net ir atšiauriomis sąlygomis, todėl puikiai tinka tiek Skandinavijos tiek Baltijos šalims.
Flexit produktų asortimentas yra platus. Įvairių galingumų (nuo 300-6000 m³/h) rotaciniai rekuperatoriai tiekia švarų ir šviežią orą ištisus metus.
Energetiškai efektyvus vėdinimas
Griežti energijos sunaudojimo reikalavimai ir naujieji „PASYVAUS NAMO“ standartai reikalauja išties efektyvių vėdinimo įrenginių. FLEXIT sukūrė naująją rekuperacinių įrenginių su rotaciniu šilumokaičiu seriją SPIRIT – šie rekuperatoriai pilnai atitinka minėtus reikalavimus ir standartus.