Saulės kolektoriai

1.Turintiems autonominį šildymą elektra.
2. Besiruošiantiems įsirengti katilą.
3. Besiruošiantiems rekonstruoti šildymo sistemą.
4. Turintiems grindinį šildymą.
5. Turintiems baseiną.
6. Ūkininkams dėl papildomos galimybės panaudoti žemės ūkio produkcijos džiovinimui.
7. Daugiabučiuose, taip pat ir kaimo vietovėse, dėl galimybės kooperuoti lėšas.

Kodėl dabar naudinga susimontuoti saulės kolektorių?

Taip yra dėl kelių priežasčių.

1. Šilumos kaina pasiekė tokį lygį, kuris verčia susimąstyti visus ir ieškoti galimybės sumažinti šilto vandens paruošimo sąnaudas/kainą. Alternatyvūs kuro šaltiniai – malkos, anglys, dujos, elektra jau yra pabrangę ir lyginant pagal šilumos vieneto savikainą yra beveik susilyginę, o įvertinus tai kad pereinant prie kitos kuro rūšies reikia įsigyti kitą katilą – nebegali būti nagrinėjamos kaip alternatyvos.
2. Tie kurie yra nepriklausomi nuo centralizuoto šilumos ir karšto vandens tiekimo turi puikią galimybę suderinti du dalykus – naudą ir investiciją. Nauda akivaizdi – saulės energija nemokama ir neskaitant netolygumo, kuris gali būti nesunkiai kompensuojamas turint pakankamą talpą karštam vandeniui sukaupti, jos niekas negalės kaip nors apmokestinti. Investicija, kadangi įsigytas kolektorius Jums tarnaus ne mažiau kaip 20-25 metus (realiai kol atsiras kitokios technologinės alternatyvos).
3. Turint saulės kolektorių Jums nebereikės rūpintis malkomis ar anglimis ir jas sandėliuoti, taigi atliks laiko, sistemos valdymą už Jus atliks elektroninis valdiklis/reguliatorius.
4. Tie kurie šildo vandenį elektra labai greitai pajus ekonominį efektą. Priklausomai nuo sistemos dydžio, vien karšto vandens ruošimas Jums atpirks investicijas į saulės kolektorių per 1,5-2 sezonus.
5. Saulės kolektorių sistema, dėl valdiklio galimybių puikiai integruojasi į jau esančias katilų sistemas ir taip pat leis sumažinti karšto vandens ruošimo, bei būsto apšildymo sąnaudas.
6. Tai ir investicija ir būdas ženkliai sutaupyti ateityje.

Kokia ekonominė nauda?

Pirmiausia tai puiki investicija.

Priklausomai nuo sistemos dydžio (kolektorių plotas ir boilerio talpa) ir sudėtingumo (funkcionalumo) – visa investicija atsipirks per 1,5-2 sezonus. Taigi grubiai skaičiuojant Jūsų investicija duoda apie 50-75 procentų grąžą. Ji greitai atsiperka ir vėliau sistema nereikalaudama jokių papildomų investicijų, duoda tą pačią grąžą kasmet ir tarnauja apie 20-25 metus. Sistemą visada galėsite plėsti tiek siekdami išvengti jos tariamų „trūkumų“, tiek ir didindami jos funkcines galimybes. Jas čia ir išvardinsime:
1. Saulės kolektorius gali šildyti Jūsų grindinio šildymo sistemą, beveik ištisus metus.
2. Pagrindinė paskirtis – ruošti karštą vandenį
3. Šiltu metų laiku perteklinę šilumą Jūs galėsite panaudoti lauko ar vidaus baseino vandeniui šildyti.
4. Vasarą saulės kolektoriai gali džiovinti žemės ūkio produkciją, medieną ir t.t.
5. Galima panaudoti šilumą šiltnamio temperatūrų svyravimams sumažinti (dieną šiluma sukaupiama – naktį cirkuliuoja gyvatuku ir šildo šiltnamį (orą ar žemę).

Netiesioginė nauda įsirengus saulės kolektorinę sistemą.

1. Turintiems katilus. Atsilaisvina laikas, kurį reikia skirti malkoms ruošti, krauti, katilui kūrenti ir prižiūrėti deginimo procesą. Laikas yra pakankamai brangus resursas, kurio vertės dažniausiai neįvertiname.
2. Nebelieka apsinuodijimo smalkėmis (CO) galimybės.
3. Saulės kolektorių sistemą galima lengvai pritaikyti prie esamos katilo sistemos ir komplektuoti pagal poreikius. Turint katilą su boileriu, jums tereikės saulės kolektoriaus ir valdiklio (sistemos kaina ženkliai mažesnė).
4. Labai ženkliai prisidedate prie energetinės nepriklausomybės – asmeninės ir valstybės.
5. Naudodami alternatyvią energiją prisidedate prie taršos mažinimo ir galite pagrįstai didžiuotis – esate iš tiesų madingas ir progresyvus. Jūs rūpinatės ne tik savo nauda, bet ir ateities kartų gerove, bei mažinate klimato kaitą.

Kaip apskaičiuoti atsiperkamumą?

Tradiciškai skaičiuojant atsiperkamumą galima vertinti tik sutaupytą kurą. Priklausomai nuo kuro rūšies ir sunaudojimo atsiperkamumas skirsis. Kuo kuras brangesnis, tuo saulės sistema greičiau atsipirks ir pradės nešti tiesioginę naudą.
Problema skaičiuojant saulės kolektorių atsipirkimą yra ta, kad sistema ir komponentai vertinami kaip išlaidos, kai tuo tarpu tai yra investicija, nes investuoti pinigai visą likusį laikotarpį (apie 25 metus) Jums uždirba pinigus.
Tuo tarpu katilas ir kuras jam yra išlaidos, nes jis susivartoja ir kiekvieną kartą reikalauja naujų sąnaudų. Reikia atsižvelgti ir į tai, kad katilas per tą laiką susidėvės ir jį reikės keisti mažiausiai 2-3 kartos, o kuro kaina visą laiką didės.
Taip pat reikia įvertinti netiesiogines sąnaudas sandėliuoti, perkrauti kurą, aptarnauti katilą, – jo negalima palikti be priežiūros.
Saulės sistemos atžvilgiu jos aptarnavimas sudaro apie 10 min. per sezoną, o sąnaudos el. energija cirkuliaciniam siurbliui (siurblys dirba apie 1000 val per metus 20-30 vatų galingumu).
Saulės sistema yra alternatyva ir investicija. Sistema kainuoja pigiau kaip vidutinis katilas (neskaitant „buržuikos“).
Deja alternatyvą vis tiek reikia turėti. Kai nėra tiesioginio saulės apšvietimo – šilumos kiekis yra per mažas. Tačiau montuojant saulės sistemą alternatyva savaime numatoma, nes yra papildomas pašildymas elektra (tenu) boileryje, kurį valdo saulės sistemos valdiklis.
Dar yra vienas aspektas kuris įneša į skaičiavimus daug painiavos ir iškreipia rezultatus. Dažniausiai lyginamas atsiperkamumas katilo malkoms ir saulės kolektorinei sistemai. Tokiais atvejais statant katilą pamirštama įvertinti jo sumontavimo sąnaudas ir tarnavimo laiką, o saulės kolektoriui tai labai akcentuojama.
Reikalas tame, kad saulės kolektorinė sistema yra alternatyva, nes ji negali aprūpinti karštu vandeniu šaltuoju periodu nuo lapkričio iki kovo mėn., tačiau visą kitą laiką gali aprūpinti visu arba didžiąja dalimi reikiamo karšto vandens, taip pat gali užtikrinti patalpų apšildymą pereinamuoju laikotarpiu. Būtent šiuo periodu kuro sąnaudos yra neadekvačiai didelės palyginti su gaunama nauda (labai dideli nuostoliai dėl neefektyvaus šilumos panaudojimo).

Lyginant sąnaudas reikia įvertinti:

Kieto kuro katilui:

Katilo kainą;
Kieto kuro kainą per visą palyginamąjį eksploatavimo laikotarpį (paprastumui skaičiavimuose naudoti esamas kainas)
kuro sandėliavimo kaštus
Kuro paruošimo kainą (jei ruošiate pats – savo darbo ir sugaišto laiko kainą)
Kuro tiekimo (įkrovimo) į katilą sąnaudas (pastovios pastangos ir laikas).
Įvertinti tai, kad negalite palikti namų šaltuoju periodu be priežiūros.
Apsinuodijimo anglies monoksidu (CO) tikimybė.

Dujiniam katilui:

Kuro kainą (nepastovi ir neišvengiamai didės).
Žymiai didesnė investicija lyginant su kieto kuro katilu
Turi automatiką, nebūtina priežiūra, automatinis kuro tiekimas.
Nuotėkio ir sprogimo pavojus

Kaip palyginti saulės sistemą su kieto kuro ar dujinėmis sistemomis?

Svarbus šilumos sistemų pasirinkimo kriterijus – optimalus kainos ir kokybės santykis. Ne mažiau aktualūs ir individualūs poreikiai, tad kiekvienam, kas renkasi ar vis dar svarsto, siūlome sau atsakyti į klausimus, kurie padės įvertinti savo aplinką, asmeninius prioritetus ir finansines galimybes. Žemiau aptariami įvairūs sistemų privalumai, trūkumai ir ekonominiai aspektai. Vertinti reikėtų visumą, o ne atskirą aspektą, bei atsižvelgti ne į pirminę investiciją, o į ilgesnį laikotarpį (bent 3-5 metus).

1. Kokioje aplinkoje geriau gyventi?

Šildymas kietuoju ar dujiniu kuru pavojingas, nes galimi keli sunkiai kontroliuojami dalykai:

1) apsinuodijimo smalkėmis rizika. Šios rizikos turint kieto kuro katilą išvengti neįmanoma. Apie šią riziką tiesiog nekalbama. Anglies monoksido CO (smalkių) signalizatorius kainuoja apie 250 Lt.
2) aplinkos užterštumas dūmais. Tai ypač aktualu žemo slėgio atveju, kai dūmai nesisklaido ir tarša nenunešama vėjo.

2. Kokia gaisro rizika?
Šildymas kietuoju kuru pavojingas, nes gali užsikimšti kaminas ar pradegti įdėklas. Sprogęs katilas pridarytų dar daugiau žalos.
Didžiausia saulės sistemos rizika, – iš sistemos lauko dalies sudužus vamzdeliams ištekės vanduo arba propilenglikolis. Savaiminio stiklo dūžio tikimybė labai nedidelė. Dėl procesų tolygumo (procesas vyksta palaipsniui ir tolygiai).
Saulės kolektorinės sistemos pavojingumo laipsnį galima prilyginti lietaus keliamam pavojui, tačiau tai leidžia išvengti gaisro ir katilo sprogimo pavojaus. Taigi – jokių dūmų, – jokių smalkių, jokio prakaito ir pūslėtų rankų.

3. Kokia komforto kaina?
Kieto kur sistemos reikalauja būtinos priežiūros visą jų eksploatacijos laiką. Būtinas malkų ruošimas, sandėliavimas, pakuros pakrovimas, degimo proceso priežiūra. Visą laiką egzistuoja apsinuodijimo smalkėmis pavojus.
Saulės sistema nereikalauja priežiūros. Išvykus iš namų ilgesniam laikui, cirkuliacinis siurblys veikia budinčiuoju režimu. Rūpesčius dėl malkų sandėliavimo ir nuolatinio kūrenimo galima tiesiog pamiršti.

4. Kaip padidinti namo vertę?
Investicija į alternatyvios energijos vandens šildymo sistemą būsto vertę padidina apie 20%. Persikraustant 80% įrangos galima išmontuoti ir perkelti į naują vietą. Sistemos tarnavimo laikas – apie 25-30 metų.

5. Koks dabartinės situacijos ekonominės rizikos laipsnis?
Dažniausiai visos šildymo sistemos lyginamos su dujiniu katilu ar kita dujinio šildymo sistema. Visada egzistuoja didelė tikimybė, kad Rytai nutrauks arba labai apribos dujų tiekimą (pvz., bus pradėtas „remontuoti“ dujotiekis, ko pasekmėje dujų kaina praktiškai tą pačią dieną labai padidės ir gali pasiekti 2-3 Lt už 1 m3. Tokiu atveju šiltas vanduo ir šiltas būstas taptų prabangos dalyku.

6.Kokie išskirtiniai saulės sistemų privalumai?
Saulės kolektorinę sistemą galima derinti su įvairiomis vandens šildymo sistemomis, todėl jų nereikia perdirbinėti. Jos tiesiog prijungiamos (priderinamos) prie esamos sistemos ir pilnai perima jos funkcija nuo pavasario pradžios iki rudens pabaigos (apie 8 mėn.).
Sistemai nereikia jokios priežiūros – ją kontroliuoja elektroninis loginis programuojamas valdiklis. Šiam valdikliui parametrus užduoda pats vartotojas (juos tikslinga pakeisti keičiantis sezonui).

Kokie skirtingų saulės sistemų privalumai ir trūkumai

Yra daug įvairių tipų kolektorių, tačiau buitiniam naudojimui naudojamos tik kelios rūšys – plokštieji ir vakuuminiai. Iš esmės veikimo principas yra tas pats – absorbuojama matoma šviesa ant specialios dangos virsta šilumine energija ir atiduodama šilumnešiui, kuris perneša tiek ir išsklaidyta.

Plokštieji saulės kolektoriai.
plokščio kolektoriaus neefektyvumo preižastis – apsauga nuo rasojimo Turi akivaizdžiai didesnius nuostolius į aplinką, todėl jie nelabai tinkami mūsų klimatinei juostai. Jie labai plačiai naudojami šiltesnio klimato juostose, kadangi nuostoliai į aplinką tokiu atveju maži dėl mažo temperatūrų skirtumo tarp įkaitinto šilumnešio ir aplinkos. Jų panaudojimas tikslingas tik esant vartojimo sezoniškumui (šiltuoju periodu) ir kartu su šiltinimo sprendimais.
Saulės kolektorių saugo specialus smūgiams atsparus stiklas, kuris taip pat gerina ir elemento izoliacines ypatybes. Šio tipo kolektorių privalumas mažas šilumnešio tūris (apie 8 litrai) ir slėginė sistema (iki 10 atm.), todėl jį tikslinga užpildyti neužšąlančiu šilumnešiu propilenglikoliu (iki -32 ar -35 oC priklausomai nuo tirpalo koncentracijos).
Didžiausi trūkumai – trumpas efektyvus veikimo laikas, dideli šilumos nuostoliai į aplinką taigi ir mažas efektyvumas. Efektyvumą galima lyginti su savadarbiais kolektoriais pagamintais iš senų radiatorių ir tamsiai nudažytų statinių. Šilumos nuostoliai nulemti konstrukciškai, nes norint, kad nesikondensuotų vanduo padarytos drenažinės skylės, per kurias turime ne tik kondensato nutekėjimą bet ir šilumos nuostolius.

Vakuuminiai saulės kolektoriai.
Absorberio šilumos izoliacijai naudojami dvisieniai arba vienasieniai stikliniai vamzdžiai-termosai. Reklamoje nurodomi techniniai parametrai atrodo labai įspūdingai – 3 kartus mažesni nuostoliai, maksimali sąstingio ( kai nėra skysčio cirkuliacijos) temperatūra siekia apie 250 oC, debitas iki 300 l/h vienam paviršiaus ploto metrui. Tai sistemos privalumai. koletroių absorberių tipai ir šilumos perdavimo plotai Realiai temperatūra priklauso nuo naudojamo šilumnešio virimo temperatūros, aukščiau kurios temperatūra nepakyla. Debitą, kaip ir cirkuliacinio siurblio apsisukimų skaičių, priklausomai nuo užduotų sąlygų reguliuoja valdiklis. Vakuuminių vamzdelių konstrukcija skiriasi: naudojami tiesioginio pratakumo, U tipo ir su šiluminiais vamzdeliais.

Kolektorių vamzdžių tipai pateikti paveikslėlyje.

Paprasčiausiuose – tiesioginio pratakumo kurie dar vadinami "Sydney" tipo arba "vanduo kolboje", su dvigubo stiklo kolbomis, gali būti naudojamas vanduo. Jie efektyviausi, našiausi ir pigiausi.
U tipo vamzdeliai – pradžioje buvę populiarūs, dabar Lietuvoje retai siūlomi. Turi problemų esant perkaitimui, kai vamzdelyje atsiradus burbulams, juos pašalinti iš kolektoriaus labai sudėtinga.
u tipo saules kolektoriaus schema

heat pipe tipo saules kolektoriaus schema Konstrukcijoje taikant „šilumos vamzdžius“ (heat pipe), juose šilumą perneša tarpinis agentas, vykstant faziniams virsmams (virimas, kondensacija) palyginti žemoje temperatūroje. Reali sistemos su šilumos vamzdeliais veikimo pradžios temperatūra nurodoma kai kurių gamintojų yra apie 20 oC. Sudėtinga vamzdelių jungimo su kolektoriumi konstrukcija atsispindi ir kainoje. Dėl tarpinių procesų – turi šilumos perdavimo nuostolius tarp šilumą perduodančių paviršių, nuostolius dėl lėto reagavimo į apšviestumo pasikeitimus ir atitinkamai vėlavimą, kuris Lietuvos sąlygomis mažina našumą – kolektorius nespėja reaguoti į apšvietimo pasikeitimus.

Dar yra keletas tipų kolektorių, kurių kaina didesnė už vidutinę. Kaip pavyzdys, – plokštieji vakuuminiai arba su dvigubais ar trigubais stiklais. Deja tokie sprendimai neišsprendžia plokščiųjų kolektorių konstrukcinių trūkumų,

Kuo skiriasi vakuuminiai ir plokštieji kolektoriai, kokie efektyvesni?

Iš esmės abiejų tipų vakuuminiai ir plokštieji kolektoriai veikia tokiu pačiu energijos absorbcijos principu. Skiriasi tik sugertos šilumos nuostolių į aplinką dydis. Jį lemia šilumokaita tarp absorberio ir aplinkos.

Vakuuminio saulės kolektoriausšilumos nuostoliai minimalūs, nes vakuumas tarp vidinės ir išorinės kolbų neleidžia sklisti šilumai konvekcijos ir laidumo būdu (vakuume šilumos perdavimas šiais būdais nevyksta), kai šiluma pernešama kartu su medžiaga (oru). O esant žemoms temperatūroms – išspinduliuojamos šilumos kiekis labai mažas.

kolektorių nuostolių į aplinką palyginimas Plokštieji kolektoriai nėra sandarūs– tarp absorberio ir išorinio karkaso nėra vakuumo, taigi nuostoliai į aplinką žymiai didesni. Tai iš esmės ir lemia mažesnį plokščiųjų kolektorių efektyvumą, nes kuo žemesnė aplinkos temperatūra (didesnis temperatūrų skirtumas tarp absorberio ir aplinkos), tuo didesni nuostoliai į aplinką.

Taigi pasirinkimą turėtų lemti jų panaudojimo pobūdis ir laikotarpis. Jei kolektoriai naudojami tik šiltuoju metų periodu galima rinktis plokščiuosius dėl jų santykinio "pigumo". Jei norima naudoti kolektorių ne tik vasarą, bet ir rudenį, bei pavasarį – tikslinga rinktis santykinai "brangesnį", bet efektyvesnį vakuuminį kolektoriaus variantą.

Ar tikrai plokštieji pigesni?

Standartinio 2 m2 ploto plokščio kolektoriaus kaina – 900-1100 Lt. Taigi vieno kvadratinio metro ploto kaina – 450-550 Lt.

Standartinio 30 vamzdelių 5 m2 vakuuminio kolektoriaus kaina – 2600 Lt. Taigi vienas kvadratinis metras kainuos – 520 Lt.

Įvertinus nuostolius į aplinką ir gaunamos energijos skirtumus – akivaizdu, kad vakuuminiai kolektoriai – žymiai efektyvesnė investicija.

Montavimas ir pozicionavimas

Saulės kolektorių patartina montuoti ant pietinės namo pusės 38-90 laipsnių kampu. Nors iš esmės kampas neturi didelės įtakos absorbuojamos šilumos kiekiui. Tam daugiau įtakos turi orientacija į saulę. Čia taip pat turime kelis aspektus:

spindulio atspindys nuo plokščiojo saulės kolektoriaus 1.Siūloma montuoti į pietų pusę, tačiau vakuuminio kolektoriaus atveju galime realiai užtikrinti apšviestumą iš trijų pusių tokiu būdu užtikrindami maksimalų efektyvumą. Svarbiausia išnaudoti maksimalų įmanomą jo apšviestumo laiką (kai nėra šešėlio). Tai geriausia kai kolektorius yra ant plokščio stogo arba ant žemės. Tačiau tam ne visada yra galimybė ir ne visada yra patogu.
2. Apvalūs vakuuminio kolektoriaus vamzdžiai užtikrina tokį pat šilumos sugėrimo (absorbcijos) efektyvumą iš visų pusių. Tai vadinama pasyviąja sekimo sistema. Plokščiojo kolektoriausefektyvumas labai priklauso ir nuo spindulių kritimo į plokštumą kampo, nes nuo to labai priklauso kiek spindulių atsispindės nuo stiklo paviršių. spindulio atspindys nuo plokščiojo saulės kolektoriaus Praktiškai plokštieji kolektoriai maksimalia galia veikia tik labai nedidelę dalį laiko.
3. Jeigu reikia rinktis – orientacija į rytus-pietus visada bus geriau negu į pietus-vakarus, ir nors tikslių tyrimų nėra paskelbta, tačiau tenka pastebėti, kad nuo saulės patekėjimo debesuotumas paprastai būna mažesnis. Taigi efektyvumas bus didesnis. Taip pat tokiu atveju ryte atsikėlę jau turėsite karštą vandenį.
4. Montavimas vertikaliai ant sienų turi kai kurių privalumų. Pirmiausia efektyvumui daugiausia įtakos turi spindulių kritimo kampas, todėl esant vertikaliam montavimui maksimaliai išnaudojama rudens-žiemos-pavasario periodų metu gaunama šiluma (kai jos mažiau), o vasarą, kai dažniausiai turime šilumos perteklių – dėl didesnio kampo ir atspindžio – šilumos absorbuojama truputį mažiau. Taip mažinamas sugeriamos šilumos skirtumas skirtingais periodais (tai laikoma didžiausiu saulės kolektorinių sistemų „trūkumu“).

Ar užtenka saulės Lietuvoje?Ką sako faktai apie saulės energiją?

Saulėtų dienų skaičius.Vidutiniškai saulėtų valandų skaičius pajūryje siekia 1840-1900 val. kasmet. Šalies rytiniame pakraštyje jis neviršija 1700 val./metus. Maksimali saulės švietimo trukmė yra Nidoje ir siekia 1908 val. per metus.

Apšviestumo koeficientas. Daugiamečių stebėjimų duomenimis, vidutinis metinis suminės saulės radiacijos kiekis, krintantis į horizontalų paviršių Lietuvoje yra apie1000 kWh/m2. Saulės švietimo laikas yra ilgiausias pajūryje ir trumpėja rytinės sienos link.

Vilniuje vidutinis suminis saulės energijos kiekis horizontalioje plokštumoje yra apie 3500 MJ/m2 per metus, tai tik šiek tiek mažiau nei Centrinėje Europoje. Lietuvą pasiekiantis saulės energijos kiekis yra pakankamas, kad būtų galima gaminti šiluminę energiją bei taikyti saulės architektūros principus naujiems ir renovuojamiems statiniams.

Palyginamieji duomenys:

Lietuva – 1001 kWh/m2 per metus (gegužės-spalio mėn.)
Italija – 1530 kWh/m2 per metus
Sachara – 2500 kWh/m2 per metus
Norvegija – 780 kWh/m2 per metus

Saulės intensyvumo skaičiuoklė

http://re.jrc.ec.europa.eu/pvgis/apps/pvreg.php

Koks saulės energijos kiekis tenka konkrečiam regionui.

Energijos kiekis į žemę –per metus viršutinę Žemės atmosferos ribą pasiekia 5,6x1024 J saulės energijos srautas. Žemės atmosfera atspindi 35 proc. šios energijos atgal į kosmosą, o likusi energija sušildo žemės paviršių, naudojama garavimo-kritulių cikle, bangų, vėjo, oro ir vandenyno srovių susidarymui.

Metinis pasiekiančios žemę saulės energijos kiekis yra 1,05x1018 kWh, sausumai tenka 2x1017 kWh. Be ekologinio pakenkimo aplinkai galima panaudoti 1,5 proc. šio kiekio (1,62x1016 kWh). Tai atitinka 2x1012 t sąlyginio kuro ekvivalentą. Visas šiuo metu pasaulyje išgaunamas organinis kuras taip pat susidarė fotosintezės reakcijų metu, veikiant saulės energijai.

Saulės radiacijos srautas žemės paviršiuje pasiskirsto labai netolygiai. Vidutinis energijos srauto tankis yra 210-250 W/m2 subtropiniuose rajonuose ir dykumose, 30-210 W/m2 vidutinėse platumose, 80-130 W/m2 šiaurėje.

Ar galima vakuuminį kolektorių panaudoti žiemą?

Didžioji galimos konvertuoti į šilumą saulės energijos dalis (apie 80 proc.) tenka šiltajam laikotarpiui.Taigi žiemai belieka tik apie 190 kWh/m2. Taigi galimos konvertuoti į šilumą energijos žiemos periodu yra nedaug ir praktiškai ji gali būti panaudojama tik kaip papildoma šiluma jau esamai šildymo sistemai.

Žemiau pateikti duomenys sistemos, kuri užpildyta neužšąlančiu (iki-35 oC) 50 procentiniu tirpalu. Dienos metu esant saulėtam orui veikia 30 vamzdelių vakuuminis kolektorius, trūkstama šiluma iki nustatytos temperatūros suteikiama elektros tenu nakties metu (naktiniu elektros tarifu).

Pastabos:
* Duomenys fiksuojami 17:00-18:00 val.
** Cirkuliacija per kolektorių užtikrina vienodą temperatūrą boileryje kaip ir kolektoriuje.
*** Boileryje didesnė temperatūra gali būti tik tuo atveju, kai vanduo papildomai šildomas elektra.
**** Mažesnė temperatūra boileryje rodo, kad vanduo buvo intensyviai naudojamas prieš nuskaitant duomenis.

Spalio 16 d.
lauke +10 oC, saulė po pietų. *
Kolektoriuje +61 oC, boileryje +61 oC **

Spalio 23 d.
Lauke +9 oC, saulė visą dieną,
Kolektoriuje +71 oC, boileryje +71 oC. **

Spalio 30 d.
Lauke -1 oC, saulė visą dieną,
Kolektoriuje +70 oC, boileryje +70 oC **

Lapkričio 2 d.
Lauke 0,5 oC, saulė visą dieną,
Kolektoriuje +59 oC, boileryje +65 oC ***

Lapkričio 3 d.
Lauke -3 oC, saulė visą dieną,
Kolektoriuje +65 oC, boileryje +60 oC ****

Lapkričio 22 d.
Lauke +7,4 oC, saulė nuo 11:00 iki 12:30,
Saulės kolektorius 9 oC -> 19,7 oC,

2009 gruodžio 3 d.
lauke + 6 oC, saulė iki pietų,
Kolektorius 39 oC

2010 sausio 3 d.
Lauke -10 oC, saulė visą dieną
Boileris ryte 6 oC, Boileris vakare 48 oC

2010 sausio 10 d.
Lauke -9 oC, saulė iki vidurdienio,
Boileris ryte 5 oC, boileris ~ 14:00 46 oC

2010 sausio 11 d.
Lauke -10 oC saulė visą dieną,
Boileris ryte 7 oC, boileris vakare 62 oC

2010 sausio 17d.
Lauke -12 oC, saulėta,
Kolektorius ryte 8 oC , vakare ~ 54 oC

2010 sausio 22 d.
Lauke -16 oC, saulė+migla
Kolektorius ryte +1,7 oC, vakare 41 oC

2010 sausio 23 d.
Lauke -17 oC, saulėta,
Kolektorius ryte 8,7 oC, vakare 58 oC

2010 sausio 24 d.
Lauke -26 ...-16 oC, saulėta,
Kolektorius ryte +9 oC , vakare 64 oC

2010 vasario 5 d.
Lauke -5 oC, saulė visą dieną,
Boileris ryte 10 oC , vakare 65 oC

2010 vasario 6 d.
Lauke -3 oC, saulė visą dieną,
Boileris ryte 10 oC , vakare 54 oC

2010 vasario 8 d.
Lauke -10 oC, saulė pusę dienos,
Boileris ryte 10 oC , vakare 26 oC

2010 kovo 6 d.
Lauke -13...-6 C, Saulė visą dieną.
Boileryje +78 oC , kolektoriuje +86,7 oC

2010 kovo 7 d.
Lauke -3..-1 oC, debesuota, vakare saulėta.
Kolektorius ryte +20 oC, vakare +59,8 oC

Boileryje +56 oC
2010 kovo 8 d.
Lauke -14...-6 oC, saulėta visa diena.
Kolektoriuje +70 oC

2010 kovo 9 d.
Lauke -2 oC, saulėta diena (ryte sniegas).
Kolektoriuje ryte +20 oC, vakare +64 oC

2010 kovo 13 d.
Lauke ~ 0 oC. Saulėta...
Boileryje ~ +60 oC

2010 kovo 14 d.
Lauke -2 oC. Saulė/debesuota
Boileryje +84 oC

2010 kovo 22 d.
Lauke +4 oC. Saulė visą dieną
Kolektoriuje +91 oC, Boileryje +86 oC.

Kiek šilumos paima kolektorius?Kaip tai palyginti su poreikiais?

Energijos kiekis, kurį paima kolektorius– per metus 1 m2 saulės kolektoriaus pagamins 645 kWh (pagamintas energijos kiekis priimtas kaip vidurkis tarp 560 kWh gaunamų Švedijoje ir 730 kWh Čekijoje). Metinė sistemos energijos gamyba bus 3.347 kWh.

Skaičiuojant centralizuotas sistemas laikoma, kad 1 m3 vandens pašildymui iki normatyvinės 55 oC temperatūros reikia 51 kWh šilumos kiekio. Žinodami savo vidutinius poreikius galėsite nesunkiai apskaičiuoti reikiamą kolektorių plotą. Pagal normatyvus butui skaičiuojamas karšto vandens poreikis (vidutiniai dydžiai priklausomai nuo to ar yra dušas, ar vonia) yra nuo 72 iki 100 litrų dienai.

Kaip jungti saulės kolektorius?

Saulės kolektoriai gali būti jungiami ir nuosekliai ir lygiagrečiai. Tai priklauso nuo sumanymo ir geriau aptarti su specialistais parduodančiais ar montuojančiais saulės kolektorius. Labai supaprastintai – jungiant nuosekliai – didėja galutinė temperatūra ir mažėja našumas, – jungiant lygiagrečiai – didėja našumas, nedidėja temperatūra.

Kaip išvengti saulės sistemos „trūkumų“?

1. Pagrindinis trūkumas – šilumos gamybos periodiškumas sureguliuojamas įrengiant talpą/kombinuotą boilerį karštam vandeniui ruošti ir laikyti. Vienai 4-5 asmenų šeimai reikėtų 300-450 litrų vandens talpos. Tačiau skaičiai gali būti skirtingi ir priklauso nuo naudojimosi įpročių, o talpos dydis gali būti palaipsniui didinamas iki reikiamo dydžio.

2. Didinti kolektorių plotą. Kolektoriai nesunkiai jujngiami tiek lygiagrečiai (vienas šalia kito), tiek ir nuosekliai (vienas po kito). Jų plotą riboja tik turimas montavimui skirtas plotas ir tinkama orientacija į pietus (pietryčius, pietvakarius).

3. Turint didelius kolektorių plotus, gali atsirasti perteklinis šilumos kiekis. Jis gali būti naudojamas džiovinimui (rankšluostinės, kaloriferiai) ar baseino vandens šildymui (tiek vidinių tiek ir lauko).

Kiek man tai kainuos?

Minimaliai turėsite investuoti į valdiklį, boilerį, cirkuliacinį siurblį ir bent vieną saulės kolektorių. Vėliau galima esant reikalui prijungti daugiau kolektorių, papildomai pajungti grindinį (kai kuriias atvejais ir radiatorinį) šildymą, pajungti džiovyklę rankšluoščiams, pagalvoti apie baseino vandens šildymą. Valdikliai paprastai valdo ne mažiau kaip du ar tris cirkuliacinius siurblius, turi galimybes integruoti esamą katilą ir vykdyti jo valdymą, pajungti elektrinį vandens pašildytuvą boileryje esant nepakankamam šilumos kiekiui žiemą. Minimali sistemos kaina be įrengimo kainuos apie 5000 Lt. Įvertinus garantinį laikotarpį tai sudarys 5000/25=200 Lt/metams. Be to turėsite nemokamą karštą vandenį 8 mėnesius iš dvylikos. Jums teks mokėti ir už elektos energiją kuri reikalinga cirkuliaciniam siurbliui. Saulės kolektorinėse sistemose jie dirba minimaliu režimu. Per metus cirkuliacinis siurblys dirba apie 1000 valandų minimaliu apkrovimu (apie 30-40 W).

Kaip valdomas saulės kolektorius?

Saulės kolektorių valdo specialus elektroninis valdiklis, kuris matuoja skirtumą tarp temperatūrų kolektoriuje ir boileryje. Nustatytą skirtumą viršijus įjungiamas cirkuliacinis siublys kuris pumpuoja karštą vandenį arba glikolį per boilerio gyvatuką, kur jis atiduoda šilumą šildomam vandeniui. Tai lygiai toks pats principas kaip centrinio šildymo katiluose. Skrtingas tik šilumos šaltinis.

Koks absorbcijos principas?

Visi krintantys į paviršių saulės spinduliai virsta termine energija (vyksta energijos transformacija iš matomos šviesos į infraraudonąją). kuo paviršius šiurkštesnis ir tamsesnis, tuo efektyviau vyksta procesas. Nuo blizgių paviršių dalis krentančių spindulių atsispindi (balti, blizgūs paviršiai), per skaidrius paviršius dalis spindulių lūžta (keičia kryptį) ir praeina per skaidrią medžiagą (pvz. stiklą).

Koks boilerio veikimo principas? Kokia boilerio pajungimo schema?

Boileryje esantis gyvatukas skirtas karštam srautui tekėti, – per jo sieneles šiluma perduodama šaltesniąjam srautui. Procesas vyksta tuo intensyviau, kuo didesnis temperatūrų skirtumas. Maksimaliam efektyvumui pasiekti srautai jungiami taip kad būtų priešpriešiniai ir maksimaliai būtų išlaikomas temperatūrų skirtumas. Boilerio vidinėje ertmėje vanduo paduodamas iš apačios ir sušilęs savaime kyla į boilerio viršų iš kur pašildytas imamas naudojimui. Boilerio pajungimo schema priklauso nuo jau esamos sistemos. Standartinė labai paprasta, jau turint katilą ir norint pajungti saulės kolektorius schemą reikia derinti vietoje, kad maksimaliai išnaudoti privalumus ir išvengti klaidų. Savo klientams principinę schemą pateiksime nemokamai.

Kokį boilerį naudoti? Ar yra specialūs boileriai saulės kolektoriams?

Siekiant maksimaliai išnaudoti saulės energiją gaminami boileriai su dviem gyvatukais (bivalentiniai), kurių vienas skirtas saulės kolektoriui, o kitas katilui. Tokiu būdu saulės energija pašildo apatinę boilerio dalį, o viršutinėje dalyje esant reikalui katilas ar elektrinis tenas pakelia vandens temperatūrą iki užduotos temperatūros. Tai nereiškia kad saulės kolektorius neatlieka savo funkcijų tiesiog maksimaliai išnaudojama saulės energija žiemos laikotarpiu, kai energijos kiekis yra nepakankamas visam boileryje esančiam vandeniui sušildyti. Pats boileris skirtas sukaupti karštą vandenį ir jį laikyti tam atvejui kai jis yra reikalingas, tuo išlyginant energijos pasiskirstymo netolygumą paros bėgyje.

Svarbiausias rodiklis – gyvatuko ilgis arba šilumokaičio paviršiaus plotas. Kuo didesnis tuo efektyviau dirbs kombinuotas boileris. Pagal gyvatuko paviršiaus plotą (dydį) boileriai skiriasi nuo akumuliacinių talpų, kuriose gyvatukas nedidelis ir laikoma perteklinė (atlikusi nuo vartojimo) karšto vandens dalis. Akumuliacinės talpos paprastai būna didelės talpos – standartinės nuo 300 iki 1500 litrų.

Vienas iš svarbių reikalavimų kuris keliamas saulės sistemos boileriui, – būtina vieta temperatūros matavimui boileryje (kišenė termoporai), be jos efektyviai panaudoti paprastą kombinuotą boilerį įmanoma, bet matavimo tikslumas ir visos sistemos valdymas bus nenormalus. Jis neišnaudos savo galimybių, per ilgai dirbs cirkuliacinis siurblys, taigi sutaupyti pinigai neleis efektyviai išnaudoti galimybes. Mažiausia kaina už kurią galima gauti 100 litrų boilerį su vieta termoporai ir atvamzdžiu cirkuliacijai – 700-750 Lt. Pigiausi kombinuoti boileriai be matavimo vietos parduodami už 500-600 Lt. Skirtumas juokingas įvertinant tai, kad tokios sistemos normaliai valdyti negalėsite visą saulės sistemos eksploatacijos laikotarpį.
Didelėse sistemose karšto vandens perteklius pastoviai kaupiamas didelėse 1-5 tonų talpose iš kurių vėliau imamas namo šildymui taip išnaudojant sukauptą perteklinį saulės šilumos kiekį ir taip pratęsiant saulės sistemos naudojimą keliais mėnesiais.

Ar galimas dujinio/skysto kuro katilo ir saulės kolektoriaus sujungimas?

Dujinis katilas (taip pat ir skysto kuro) labai puikiai derinasi su saulės kolektoriais, kadangi juose yra naudojama automatika, kurią galima perderinti taip, kad dujinis katilas įsijungtų tik temperatūrai palaikyti iki trūkstamos, kai nėra pakankamai saulės energijos. Tai idealus variantas kainos ir automatizavimo patogumo atžvilgiu. Idealiai abu dalykai suderinti saulės katiluose "Solvis".

Ar galimas saulės energijos panaudojimas džiovinimui?

Saulės energijos panaudojimas džiovinimui labai nesudėtingas. Dieną kaupiamas perteklinis šilumos likutis boileryje, kuris vėliau panaudojamas per kaloriferį džiovinimui, taip išlyginant energijos pasiskirstymo netolygumus.

Ar galima saulės kolektorių pasigaminta pačiam?

Tai padaryti nesunku, bet Jūsų išlaidos jo gamybai tikrai nebus mažesnės kaip perkant gatavą, nebent turite pakankamai medžiagų ir norite jas panaudoti. Tiesa toks kolektorius geriau tiktų šiltnamio šildymui, tokiu atveju tikrai nauda būtų didesnė. Problema, kad namų salygomis galite pasigaminti tik plokščią kolektorių ir jo nuostoliai į aplinką bus dideli. Toks sprendimas naudingas tik šiltu periodu, o šiaip ar taip saulės kolektorių panaudojimo tikslas gauti kaip galima daugiau energijos tada, kai jos poreikiai didžiausi – rudenį, žiemą, pavasarį. Į dėžę sumontuotas radiatorius, ar juodai dažyta statinė tikrai gerai dirbs vasarą, bet visiškai apgailėtinai, kitais sezonais. Kaip ir apie krosnį, apie tokias sistemas sakoma – "...žiemą brolis, o vasarą – molis".

Kam reikalingas šiltnamių šildymas saulės energija naudojant kolektorius?

Tai reikalinga tam, kad sumažinti temperatūrų skirtumus tarp dienos ir nakties, tuo sudarant geriausiais sąlygas augalams. Dažniausiai ignoruojant augalų poreikius gaunami nedideli derliai, kurie nelabai skiriasi nuo derlių gaunamų auginant augalus lauke. Esmė ta, kad saulės kolektorius sukaupia karštą vandenį į talpą per dieną, kai šilumos perteklius nereikalingas ir ta šiluma panaudojama naktį. Vietoj saulės kolektorių galima sumontuoti plokščius senus radiatorius, kuriuos sumontavus po stiklais ar dar geriau po kanalinio polikarbonato danga, taip, kad pašilęs vanduo savitaka kiltų į viršų galima išsiversti be cirkuliacinio siurblio.

Ką daryti jei jau turiu katilą?

Jei jau turite katilą ir suprantama boilerį, saulės kolektorių pajungimas prie sistemos yra dar paprastesnis – bereikia prijungti papildomą vieno gyvatuko boilerį ir turime sistemą, kurioje Jūsų katilo sistema veiks taip pat kaip ir anksčiau, o saulės kolektorius dirbs per autonominį boilerį ir paduos vandenį į kitą boilerį. Tokiu būdu saulė pašildys vandenį abiejuose boileriuose. Rudens-Žiemos-Pavasario periodu tai leis maksimaliai išnaudoti saulės kolektoriaus galimybes, nes jis pašildys vandenį ir katilas suteiks tik papildomą šilumą, kad pasiekti reikiamą temperatūrą. Realiai katilas pilnu pajėgumu dirbs tik ne daugiau kaip 4 mėnesius per metus. Kitu laiku taupysite kurą, pinigus ir atliks laisvo laiko.

Kaip pritaikyti saulės kolektorius baseinui ir šildymui?

Saulės kolektorius puikus sprendimas baseino vandeniui pašildyti. Tokiu būdu naudojimosi baseinu laiką galima prailginti apie 4 mėnesius per metus. Baseinams yra skirti dideli specialios konstrukcijos saulės kolektoriai, kurie yra didelio našumo. Jiems taip pat galima naudoti ir specializuotus valdiklius, kurie skirti kaip tik baseinui. Baseinams galima naudoti ir specialius nuo elektros tinklo nepriklausančius sprendimus, kai fotoelektrinis panelis generuoja 12V įtampą ir paleidžia specialų siurblį. Tokiam sprendimui nereikalingas net valdiklis, – visą savo darbą optimizuoja pats siurblys.

Šildymui reikalingi dideli kiekiai šilumos todėl tam reikalingas specialus sprendimas. Jų esmė – didelio karšto vandens kiekio kaupimas vasaros metu ir jo naudojimas vėliau šildymo sezono metu. Toks sprendimas dar vadinamas saulės namas šiuo metu populiarėja ir pakeičia pasyvaus namo koncepciją. Kad pabrėžti skirtumą nuo pasyvaus namo – saulės namo koncepcijai dar naudojamas aktyvaus namo terminas.

Koks reikalingas boileris?

Boilerių yra visokių tipų, dydžių ir paskirčių. Saulės sitemose naudojami kombinuoti boileriai arba stratifikacinės talpos. Jeigu jau turite kombinuotą boilerį su dviem gyvatukais, belieka prie apatiniojo pajungti saulės kolektorių. Jei Jūsų boileris su vienu gyvatuku, – jungiamas papildomas boileris ir sujungiamas pagal tiekiamo šalto vandens liniją. Į saulės kolektoriaus boilerį ateina šaltas vanduo ir pašyla. Katilo boileryje reikalui esant pasiekiama reikiama temperatūra. Bendras vandens kiekis turėtų būti truputį mažesnis negu gali pašildyti saulės kolektorius, kad vandens temperatūra boileryje viršytų 60 oC. Tai reikalinga higienos sumetimais, kad išvengti legionelos bakterijų sistemoje.

Labai efektyvus sprendimas ypač didelėms sistemos – stratifikacinė talpa, leidžianti maksimaliai išnaudoti saulės energiją.

Naudoti saulės kolektoriai – UŽ ir PRIEŠ

Galvokime paprastai, kodėl jei buvo nuimti ir parduoti? Greičiausiai todėl, kad nebuvo pakankamai efektyvūs. Jei Jūs sugebėsite nupirkti dvigubai didesnio ploto naudotą kolektorių – tikėtina, kad jis pagamins reikiamą kiekį vandens. Tačiau ar tokiu būdu pavyks sutaupyti labai abejotina. Juk vistiek jį reikės transportuoti, ir t.t. Taigi lieka efektyvumo rizika. Tai ne ta prekė, kuriai reiktų bandyti sutaupyti kelis šimtus litų. Galite prarasti dešimteriopai daugiau. Mes nerekomenduojame statytis naudotų saulės kolektorių. Technologijos labai sparčiai vystosi ir šioje srityje laimėjimai yra išties įspūdingi, neverta rizikuoti investicija ir prarasti našumą.

Saulės kolektoriai džiovinimui ar karšto oro paruošimui

Dar mažai išnaudota sritis – karšto oro srauto paruošimas. Jo panaudojimo galimybės tiek pramonėje, tiek ir asmeniniame ūkyje labai didelės. Čia beje sutaupomos labai didelės lėšos, nes energijos panaudojimas oro pašildymui yra mažai efektyvus procesas dėl mažos oro šiluminės talpos. Tokie įrenginiai yra didelės galios ir galima panaudoti tiek standartinius tiek ir mažai žinomus Lietuvoje sprendimus. Tiesiog reikia bent minimaliai žinoti šilto oro paruošimo sąnaudas (išlaidas).

Kokia boilerio ekonomiškiausia temperatūra? arba Kaip maksimaliai išnaudoti saulės energiją?

Deja čia negalime vadovautis ekonomiškumu. Boileryje turi būti bent kartą per savaitę palaikoma 60 oC viršijanti temperatūra. Tai būtina siekiant išvengti legionelos viruso veisimosi. Klausimą reikėtų šiek tiek pakeisti ir formuluoti taip... Kaip montuoti boilerį, kad maksimaliai išnaudoti saulės energiją? Atsakymas būtų paprastas – šaltam vandeniui pašildyti prieš katilo boilerį. Taip gauname dviejų boilerių sistemą, kurioje pirmasis, paimantis saulės energiją, visada dirbs maksimaliai, nes į jį ateinantis vanduo bus mažiausios temperatūros. Pagerės ir katilo boilerio darbas žiemos metu, kadangi į jį vanduo jau ateis aukštesnės temperatūros ir nesusidarys hidrauliniai smūgiai.

Koks reikalingas energijos kiekis cirkuliaciniam siurbliui?

Cirkuliacinis siurblys naudoja labai mažai energijos, kadangi jo galią reguliuoja saulės sistemos valdiklis. Jis turi algoritmą, kuris diegiamas į taupiuosius siurblius ir jį suka minimaliu būtinu greičiu. Taip darome ir dėl taupymo ir dėl to, kad efektyviai vyktų šilumos perdavimas boilerio gyvatuke. Esant dideliam tekėjimo greičiui skystis iš saulės kolektoriaus nespėja atiduoti šilumos šildomam vandeniui, todėl viskas siejama su tuo kaip greitai didėja temperatūra saulės kolektoriuje. Temperatūros kilimo greičiui viršijus nustatytą ribą, valdiklis didina siurblio apsukas ir taip optimizuoja visos sistemos veikimą. Tokius algoritmus turi ne visi saulės kolektorių valdikliai. Dažniausiai cirkuliacinis siurblys veikia 10-20W ir netgi mažesniu galingumu.

Kokie saulės kolektoriai tinka Lietuvoje?

Nenorime apgaudinėti savęs ir kitų rekomenduojame tik vakuuminius saulės kolektorius su dviguba kolba. Taip pat efektyviaisiai veikiančius "vanduo kolboje" tipo kolektorius. "Heat pipe" arba šiluminių vamzdelių kolektoriai turi tam tikras našumo ribas ir nėra efektyviausi, nors šiuo metu Lietuvoje yra populiariausi. Tam turi įtakos ir truputį žemesnės kainos, tačiau jiems būtina didesnė eksploatacinė priežiūra (sistema yra slėginė).

Kaip suprasti saulės kolektorių efektyvumą ir nuo ko jis priklauso?

Efektyvumu suprantame, kai saulės kolektorius greitai ir akivaizdžiai reaguoja į apšveistumo pasikeitimus, gamina pakankamą šilumos kiekį esant tiesioginiam saulės spinduliavimui, tai yra nepriklauso aplinkos temperatūros ir vėjuotumo, bei kolektoriaus absorberio konstrukcijos. Labiausiai saulės kolektorių efektyvumas priklauso nuo jų konstrukcijos, absorberio efektyvumo ir nuostolių į aplinką. Efektyviausi vakuuminiai su saulės spindulių koncentratoriais įgalina pasiekti temperatūrą specialioje vakuuminėje kolboje apie 560 oC. Deja yra labai brangūs dėl koncentratorių ir specialių kolbų kainos.

Iš standartinių kolektorių efektyviausi vakuuminiai su "Sydney" tipo – vanduo kolboje – kolbomis. Tokio tipo kolektoriuje yra didelis kiekis sušildomo skysčio ir didelis absorbuojantis paviršius, kuris tiesiogiai atiduoda šilumą šildomam vandeniui arba šilumą pernešančiam skysčiui. Dėl to nėra jokių trukdžių šilumos perdavimui ir didelis sukaupiamas šilumos kiekis, kuris atiduodamas boileriui iki tol kol yra temperatūrų skirtumas tarp pašildyto skysčio kolektoriuje ir boileryje. Norint efektyviai pernešti šilumą šiose termosifoninėse sistemose naudojama priverstinė cirkuliacija (aktyviosios sistemos), kuri užtikrina intensyvų šilumos perdavimo šildomam skysčiui procesą. Cirkuliaciją užtikrina cirkuliacinis siurblys. Vamzdžių montavimo į kolektorių padėtys yra dvi. Schemose matyti šilumos perdavimo ir savaiminės cirkuliacijos srautai saulės kolektoriuje.

Vamzdžiai į sistemą gali būti montuojami horizontaliai ir vertikaliai
1. vandens išvedimas
2. apsauginis sandariklis nuo vėjo
3. vakuuminės kolbos
4. silikoniniai sandarikliai
5. kolbų laikikliai
6. saulės kolektoriaus korpusas
7. vandens padavimo linija

Pasyvios saulės sistemoskonstrukcija suprojektuota taip, kad visas vandens judėjimas joje vyktų savaime, dėl skirtingos temperatūros ir tankių skirtumo.

Pasyvios sistemos saulės kolektoriai pagaminti kompaktiškai savyje turi integruotą talpą Pasyvioje saulės sistemoje vyksta savaiminė cirkuliacija dėl temepratūros ir tankių skirtumo

Ar galima užpildyti saulės kolektorių sistemą paprastu antifryzu (etilenglikoliu)?

Kvailesnio dalyko neįmanoma sugalvoti. Kol kas neteko girdėti, kad sveiko proto žmogus važinėtų mašina be stabdžių. Čia panašiai kaip ir su musmirėmis – kaip sako liaudies išmintis "...musmirės irgi valgomos, tik deja – vienintelį kartą". Nors sistemos nesandarumo tikimybė maža, tačiau patekus antifryzui į geriamą vandenį, žmogus apsinuodys garantuotai. Pasekmės sunkiai prognozuojamos. Toksiškumo duomenis galite rasti šioje nuorodoje. Tad šiai dienai sutaupydami apie 200 litų, užsitikrinsit potencialią grėsmę ir apsinuodijimo galimybę.

Kas bus jei suduš vienas vakuuminis vamzdis?

Klausimą žinoma galima labai rimtai nagrinėti, bet to nerekomenduojame, kadangi dažniausiai niekas neklausia kas bus jei suduš lango stiklo paketas? Beje jis kainuoja ne ką mažiau nei visi kolektoriaus vamzdeliai. Jei bijote – drauskite turtą ir kolektoriai bus taip pat apdrausti visa verte, atstatymas tebus tik sudužusio vamzdžio pakeitimas (šiai dienai 1 vamzdžio kaina 50 Lt) ir sistemos papildymas.

Į ką iš tikrųjų investuojate?

Apie 40 procentų į energijos gavybos įrangą – 2500 Lt.
Apie 15 procentų į automatizaciją ir matavimus – 1000 Lt.
Apie 15 procentų į šilumos akumuliavimą – 1000 Lt.
Apie 30 procentų į infrastruktūrą ir montavimo elementus (vamzdynai, ventiliai, išsiplėtimo bakas ir pan. – 1500-2000 Lt.

Saulės kolektorių pajungimo schemos

Saulės kolektorių pajungimo schemų įvairovė didelė ir nors tinklapyje jų nerasite, tačiau tai tikrai ne paslaptis. Reikalas tame, kad saulės kolektorių sistemas valdo valdikliai, kuriuose yra suprogramuotos standartinės kolektorių pajungimo schemos. Priklausomai nuo valdiklių, jų būna nuo 2-3 iki 99. Taigi Jūsų sistemos galimybes apsprendžia tik valdiklio pasirinkimas. Jei renkatės pigiausius valdiklius – turėsite tik kelias principines schemas ir praktiškai jokių galimybių ateičiai (deja pasikeisti valdiklį ne visada bus labai paprasta).
Paprasta saulės sistema Saulės sistema su recirkuliacija Saulės sistema su katilu SAulės sistema su trieigiu vožtuvu per du gyvatukus Saulės sistema sus trieigiu ir dviem talpomis Saulės sistema su divem talpomis ir dviem siurbliais SUdėtinga saulės sistema su šildymo sistemos cirkuliacija SAulės sitema su kolektoriais rytai-vakarai

...ir dar daug (30 skirtingų šių schemų variantų) su Deltasol valdikliais.

Reali problema – kiekviena sistema unikali savo vamzdynų išsidėstymu. Todėl jei nesate technologinių vamzdynų projektuotojas – Jums galios tautosakoje minimas namų statybos variantas – nori išvengti klaidų – teks sumontuoti bent tris sistemas – uošvei, draugui ir tik tada sau.

Norint jungti su katilais reikia įvertinti eksploatavimo ypatumus ir šeimininkų įpročius, bei išspręsti situaciją, kai nutrūksta elektros energijos tiekimas. Tokiam atvejui standartinė įranga leidžia su minimalia 200 Lt. investicija užtikrinti vieno cirkuliacinio siurblio palaikymą elektros energijos nutrūkimo atveju 2 valandoms. Ilgesnį cirkuliacinio siurblio palaikymą el. energijos nutrūkimo atveju užtikrina galingesni nepertraukiamo maitinimo šaltiniai.

Saulės kolektorių montavimo problemos

Kolektoriaus vietos pasirinkimą apsprendžia:

a) atstumas iki katilinės arba boilerio
b) montavimo vieta (pozicionavimas)
c) vamzdynų montavimas, tvirtinimo galimybės ir pasirinktos vamzdynų, bei izoliacijos medžiagos
d) pasirinkti karšto vandens boilerių, stratifikacinių ar akumuliacinių talpų dydžiai
e) planuojamos sistemos plėtimo galimybės pajungiant rankšluostines (gyvatukus), grindinį šildymą, akumuliacines talpas.
f) esama karšto vandens ruošimo ir šildymo sistemos schemos.

Kaip apskaičiuoti reikiamo kolektoriaus plotą?

Kaip neatrodytų keistai – skaičiuoti nereikia. Tai susiję su alternatyvių energijos šaltinių koncepcija – paimti maksimalų energijos kiekį esant palankioms aplinkos sąlygoms. Tikslinga rinktis kuo didesnį kolektorių (ne mažiau 30 vamzdelių arba apie 5 m2 vienai šeimai), kad užtikrinti pakankamą karšto vandens kiekį, ir pakankamą temperatūrą (ne mažiau kaip 60oC) leidžiančią išvengti legioneliozės. Jeigu turite galimybę – skaičiuokite išeinant iš to, kad užtikrinti maksimalų paruošiamo vandens kiekį kovo-balandžio ar spalio-lapkričio mėnesiais.

Ką reiškia dalinis vakuumas? Dalinio vakuumo kolbos

Tai yra tas pats, kas sakyti, kad moteris truputį nėščia. Tokio termino negali būti, – jis skirtas mulkinti klientus. Vakuumas tai sumažintas žemiau atmosferinio absoliutinis slėgis. Nuo jo dydžio tiesiogiai priklauso šiluminis dujų laidumas. Jei vakuumas nepakankamas – šilumos nuostoliai bus dideli, o dalinis vakuumas negalimas jis arba yra arba ne. Nesant sandarumo, vakuumą sudaryti neturint specialios įrangos neįmanoma. Kodėl tai svarbu? Saulės energijos panaudojimo efektyvumas tiesiogiai priklauso nuo to, kokie gautos energijos nuostoliai. Esant dideliems šilumos nuostoliams saulės sistemos efektyvumą galima prilyginti juodai nudažytai statinei, kuri vasarą nuo saulės įkaista, bet norime gauti naudos visus metus ir ypatingai tada, kai šalta. Tam yra galimybė, bet reikia rinktis tam tinkamą ir efektyvų saulės kolektorių ir tinkamai jį sumontuoti. Būtent montavimo srityje ypač daug mistikos. Dauguma paskaitinėję vieną kitą primityvų straipsnelį įsitikinę esą specialistai, tačiau tai toli gražu nėra taip paprasta. Duomenų efektyvumo palyginimui mažai, išvados dažniausiai nekorektiškos, arba tikslingai iškraipytos, specialių tyrimų kol kas Lietuvoje niekas nedaro, efektyvumo nelygina. Montuotojais kviečiami santechnikai dažniausiai terminių saulės sistemų specifikos nesuvokia, dažnai ignoruoja galimas kritines situacijas.

Ar įmanomas centralizuotai tiekiamos šilumos atpigimas?

Tai neįmanoma dėl keleto objektyvių priežasčių:

a) norint naudoti kitą energijos šaltinį reikia keisti katilą. Standartiškai reikia statyti kitą katilą, kadangi reikia užtikrinti karšto vandens/šilumos tiekimą. Kadangi investicijos į katilą negali atsipirkti iš esmės (tai sąnaudos, kurios būtinos energijai pagaminti), o jos yra didelės, gula atskira dedamąja į kainą (ją padidina). Kuo dažniau keičiamas kuro tipas, tuo didesnė energijos kaina dėl papildomos įrangos.
b) nuostoliai šilumos trasose neišvengiami ir sudaro apie 15-18 procentų. Siekiant sumažinti juos iki minimaliai įmanomų 12 procentų daromos didelės investicijos kurias apmoka šilumos vartotojai.
c) Politiškai sudėtinga valdyti nepriklausomus piliečius, todėl nieko nedaroma, kad jie taptų bent kiek nepriklausomais nuo ekonomiškai nepakeliamų pragyvenimo sąlygų. Vienas iš lengviausių būdų ekonomiškai pavergti žmones – centralizuotas šilumos, vandens, elektros tiekimas iš nuotekų bei šiukšlių šalinimas.

Būsto renovacijos ekonominė vertė? Lūkesčiai, mitai ir realybė

Būsto renovacijos ekonominė vertė kuriama tik 4 mėnesius per metus, o dėvisi visus 12-a. Neįmanomas atsiperkamumas dėl labai mažų efektų. Turi labai baigtinį ekonominį efektą dėl to, kad renovacijai įgavus masiškumą, sumažėja šilumos tiekėjo potencialus pelnas (apyvarta), tada keliama šilumos kaina. Taip dar labiau sumažėja atsiperkamumo galimybės.

Populiariausi mitai apie renovaciją:

1 mitas. Sienų šiltinimas sumažins mokesčius už šilumą. Labai gaila, bet Jums teks greit nusivilti, – sumažėja tik nuostoliai į aplinką. Tačiau šiltinimas niekaip nesumažina Jūsų šilumos poreikių.
2 mitas. Didžiausi šilumos nuostoliai susidaro per sienas.Netiesa. Akivaizdžiai didžiausi nuostoliai per laiptines, lifto šachtas, cokolinį aukštą (pamatą), ir stogo konstrukcijas.
3 mitas. Mokesčiai už šilumą kada nors sumažės.Sunkiai paaiškinami lūkesčiai, kuriuos maitina tik politikų melagystės prieš rinkimus.
4 mitas. Šiluma atpigs jos gamybai pradėjus naudoti biokurą.Visiškai nepamatuotos viltys – šiluma neatpigs, bet pabrangs dėl investicijų į katilą ir didelių priėtinių išlaidų biokuro paruošimui. Lokaliai biokuro ištekliai yra riboti, labai didelę dalį išlaidų sudaro jo surinkimas, ir biokuro paruošimas naudojimui. Kadangi biokurui naudojama mediena, o tam dažniausiai naudojama tinkama statybai ir baldų pramonei mediena, šio išteklio kainos didėja, nes dėl jų konkuruojama. menkavertės medienos surinkimo ir paruošimo sąnaudos yra ypatingai didelės dėl perdirbimo specifikos ir mažo efektyvumo.
5 mitas.Daugiabučio bendrijos pirmininkas dievas.Tokia problema buvo anksčiau. Pagal dabartinius įstatymus bendriją valdo valdyba. Kad nebūtų vienvaldystės į valdybą išrinkite 5 ar 7-is veiklius žmones. Maždaug tiek jų ir būna viename daugiabučiame name.

Renovacija skaičiais:

Investicija butui sudaro apie 20000 Lt.
Renovacijos nauda nuo 100 iki 200 Lt/mėn. arba nuo 400 iki 800 Lt/metams.
Ekonominis atsiperkamumas: nuo 20000/400=50 metais iki 20000/800=25 metų.

Smulkaus verslo paslaugos