Patarimai

<< Grįžti

Sklypo projektavimas

Individualus namas, nuosavas sklypas – natūrali kiekvieno žmogaus svajonė, jaukumo ir individualumo oazė. Visgi, tenka pripažinti, jog pasistačius namą, jį įsirengus, nemažai pastangų atsieina ir sklypo erdvių projektavimas, jų įrengimas ir galiausiai… priežiūra. Tai ne tik materialinės ir laiko sąnaudos, kartu, tai tam tikros tendencijų ir techninių ypatumų paisymas, kurių nežinant, individualios erdvės idilė pradeda kelti rūpesčių.
Pagal galiojančius įstatymus, namai turi būti statomi ne mažesniame nei 4 a sklype. Statistika byloja, kad miesto teritorijoje vidutinė valda siekia nuo 6 iki 14 arų, užmiestyje – gerokai daugiau. Populiariausi 8 – 10 arų sklypai, kurių dydis yra optimaliausias patogiam vienos vidutinės 4 asmenų šeimos gyvenimui ir poilsiui. Tokiai šeimai pakanka vidutinio dydžio, nuo 150 iki 200 kv.m. ploto namo.
Tokio namo užstatymo plotas (su terasomis, lauko laiptais ir kitais namui priskiriamais elementais) retai viršija 2 arų plotą, todėl aplinkos sutvarkymui lieka nuo 4 iki 8 ir daugiau arų, kuriuos reikia zonuoti, apželdinti, pasėti veją, pakloti takelius. Dar 1 aro paprastai prireikia namo priekyje, įvažiavimui į garažą, ėjimo takeliui, automobiliams laikyti. Ūkinei zonai taip pat tenka skirti bent 1 arą. Jei sklype suprojektuoti autonominiai inžineriniai tinklai, jiems tenka skirti dar didesnį plotą. Pavyzdžiui, vandens gręžinys turi būti ne arčiau kaip 5 metrai nuo namo ir sklypo ribos. Nuo  namo iki sklypos ribos turi būti taip pat išlaikytas tam tikras atstumas, kitaip reikalingas rašytinis kaimynų sutikimas.
Savaime supramtama, jog retai kuris individualaus namo savininkas, gyvendamas namų kvartale, netvers tvoros. Nuo gatvės, paprastai atsitveriama reprezentacine tvora, tuo tarpu visos kitos sklypo šalys gali būti tveriamos neaklina, tinkline ar kitokia tvora, ar būti išvis be jos, priklausomai nuo sklypo savininko norų ir poreikių.
Vidutinio sklypo savininkas taip pat pakloja apie 100 kv.m. trinkelių, pasėja 3 – 5 arus vejos, įrengia žaidimų aikštelę vaikams, kartais stato pavėsinę, lauko židinį, kasa tvenkinuką. Jei sklypas didesnis, jame gali būti renčiama pirtelė, įrengiamas lauko baseinas, voljeras, šiltnamis. Kartais namų valdoje vykdoma verslo veikla, tad sklypą tenka suplanuoti taip, kad būtų išsaugomas čia gyvenančių šeimos narių privatumas. Atskirais atvejais, sklypas pritaikomas senyvo amžiaus, neįgaliems žmonėms.
Šie elementarūs sklypo sutvarkymo kaštai siekia keliasdešimt tūkstančių litų ir apima labai daug bei įvairių įrenginių parinkimą, išdėstymą ir suderinimą. Sklypo tvarkymo schemą paprastai pateikia namą projektuojantis architektas, tačiau bet kuriame sklype, net ir įrengiamame pačių namo valdos savininkų, paprastai yra numatomos trys pagrindinės zonos:

•    Įvažiavimui ir iėjimui skirta erdvė, vadinama reprezentacine zona;
•    Inžineriniams tinklams, pagalbiniams pastatams skirta ūkinė zona;
•    Rekreacinė zona, skirta poilsiui.

Žinoma, gyvenant mieste, šių žonų išsidėstymas prioriteto tvarka gali kisti, taigi, nenuostabu, jog kai kuriuose sklypuose išvysime kur kas didesnę rekreacinę zoną, kitur gi – ūkinę. Visgi, ko gero neverta ginčytis, jog reprezentacinė zona, šiuo atveju, išlieka prioritetine erdve.
Šioje zonoje, nuo gatvės patartina atsitverti ažūrine medine arba metaline tvora. Aukšta ažūrinė tvora yra pakankamai saugi ir neužstoja saulės augalams, o žemesnė tvora arba gyvatvorė, pro kurią matosi gatvė, optiškai padidina siaurą kiemą. Verta atsiminti, jog fasadinėje kiemo pusėje verčiau nesodinti didelių rūšinių medžių – geriau rinkitės skiepytus, žemaūgius ar išradingai iškarpytus dekoratyvinius medelius. Prie namo arba aukštos tvoros galima sodinti ir vijoklinius augalus.
Kiek kitokia situacija išryškėja tuomet, kai sklypas, kuriame kuriama nauja valda, yra šlaitinio tipo, t.y. aukštėjantis ar žemėjantis. Tuomet iškyla ne tik tvoros įrengimo dilema (ji turi būti laipsniškai žemėjanti/aukštėjanti pagal sklypo reljefą), tačiau ir namo statybos proceso, pamato formavimas. Tokiu atveju, tikslinga žemesnėje reljefo pusėje, kur pamatas aukštesnis, įrengti sandėliuką ar kitą patalpą, leidžiančią sutaupyti vietos ir tikslingai išnaudoti erdvę.
Kadangi priekinis kiemas dažniausiai yra nedidelis, o atstumas nuo gatvės iki namo – taip pat, taigi, tokią erdvę galima optiškai padidinti vingiuotu takeliu, kuris, pirmiausia turi būti funkcionalus ir patogus. Verta pagalvoti, ar keliukas, pavyzdžiui, vedantis į už namo esantį garažą yra tikslingas ir patogus. Atminkite, jog orų atšilimo, polydžio metu, kuomet gali matytis nuošliaužos, išryškės vietos, kur reikės pakloti trinkeles, taigi, tik įsikūrus naujame name, vertinga nepulti grįsti takelių – jų vieta, iš pirmo žvilgsnio pasirodžiusi tinkama, vėliau gali pakisti.
Svarbu nepamiršti, kad gražiai įrengti, apželdinti ir prižiūrėti reprezentacinę namo valdos zoną – tai kone pusė sklypo sutvarkymo darbų ir finansinių išlaidų. Kita vertus, kad ir kaip norėtųsi papuošti įėjimą į namo valdą, praktiškiausia reprezentacinę zoną tvarkyti paskiausiai, kai baigti visi  namo statybos ir pdailos darbai, sutvarkytos kitos sklypo zonos.
Tokiu atveju, kur kas tikslingiau pirmiausiai sutvarkyti rekreacinę namo valdos dalį. Rekreacinė dalis dažniausiai rengiama pietvakarinėje ar vakarinėje, apsaugotoje nuo vėjų sklypo pusėje, nes čia po pietų susirenka visa šeima ir ilsisi, žaidžia, užsiima mėgstamais darbais. Geriausia, kai šioje pusėje įrengiama terasa, jungianti poilsio kambarį su lauko erdve. Kiek toliau, už rekreacinės zonos, prasidedant ūkinei, tikslinga įrenti vandens ir nuotekų valymo šulinius. Čia taip pat galima rengti ir visus kitus būtinus, bet vietos ir estetikos atžvilgiu ne itin parankius bet kuriai sklypo vietai, inžinerinius tinklus. Pažymėtina, jog jų vieta, turi būti suplanuojama dar pamatų kasimo laiku.